Vilna
Vilnos istorija trumpai
Vilna turbūt pirmasis gyvūnų kailio pluoštas panaudotas drabužių gamyboje. Vilnos verpimas į verpalus atsirado maždaug 4000 metais prieš Kristų. Šis audinys viduramžio jūros regione buvo vienas iš aktyviausiai prekyboje naudotų produktų.
Pirmasis vilnos gamybos fabrikas buvo įsteigtas 50 metais po Kristaus Vinčesterio mieste, šį fabriką įsteigė Romos imperija. 1797 metais britai nugabeno pirmas 13 Merino veislės avis į koloniją Australijoje, kur buvo pradėta veisti pirmąsias šios rūšies avis žemyne.
Šiuo metu pasaulyje skaičiuojama apie 40 skirtingų rūšių avių, kurios suteikia apie 200 įvairių rūšių vilnos gaminių. Didžiausia vilnos gamintojos pasaulyje yra Australija, Argentina, Kinija ir Pietų Afrika.
Vilnos gamyba
Vilnos gamybos procesą sudaro 4 pagrindiniai žingsniai. Pirmas žingsnis yra kirpimas. Po to seka vilnos rūšiavimas, vertinimas, verpalo gamyba ir galiausiai audinio gamyba.
Daugumoje pasaulio šalių avys yra kerpamos vieną kartą per metus, tai yra ankstyvą pavasarį arba vėlyvą vasarą. Geriausia vilna nukerpama nuo avių pečių ir šonų.
Nukirpus vilną darbininkai ją išrūšiuoja ir įvertina. Pašalinama dėmėtas ar pažeistas pluoštas. Vilnos kailio pluoštas vertinamas ne tik pagal stiprumą, tačiau ir pagal plauko diametrą, ilgį, banguotumą ir spalvą.
Po to vilna yra plaunama plovikliais siekiant pašalinti nešvarumus: smėlį, dulkes. Pluoštui išdžiuvus šis yra karšiamas. Iškaršus vilną pradedamas verpimo procesas.
Išskiriamos dvi verpalo rūšis vilnonis ir šukuotinos vilnos. Vilnonis verpalas yra kur kas minkštesnis, pūkuotas, tačiau gerokai sunkesnis nei šukuotinos vilnos. Antroji verpalo rūšis, kaip minėjau, yra lengvesnė ne tokia susivėlusi, ją gerokai lengviau transportuoti.
Šukuotinos vilnos gamybos procesą sudaro kur kas daugiau žingsnių. Šio proceso metu vilnos pluoštas turi būti sulygiuotas viena kryptimi. Aukščiausios rūšies šukuotina vilna naudojama atletikos drabužių gamyboje, nes iš šio veltinio pagaminti drabužiai leidžia kūnui kvėpuoti ir nesulaiko prakaito.
Vilnos gamintojai verpalą mezga arba pina į įvairiausius audinius. Avies vilna taip pat labai lengvai gali būti dažoma įvairiuose gamybos etapuose ir netgi juos pabaigus, taigi audinys spalvos prasme yra labai universalus.
Vėlimas yra paskutinis audinių gamybos etapas. Vilnos verpalas yra sušlapinamas vandenyje, o tada stumiamas per specialias stakles. Vėlimo proceso metu vilna susitraukia ir tampa gerokai stipresnė. Galima paminėti, kad šukuotina vilna apdirbama šiek tiek kitaip, ji metama į verdantį vandenį, o po to iš karto į šaltą, taip audinys analogiškai kaip ir pirmuoju atveju tampa stipresnis.
Vilnonių drabužių priežiūra
Vilnonius drabužius patariama skalbti rankomis. Kartais tokiems drabužiams plauti tinka paprastas šampūnas. Patariama atsargiai rinktis drabužių minkštiklius, kurie gali sugadinti vilną.
Vilnos savybės
- Patvarus audinys sugeriantis drėgmę.
- Nedega ugnyje, bet smilksta.
- Lengvas ir universalus audinys.
- Beveik nesiraukšlėja.
- Labai atspari purvui, tepimuisi ir nusdėvėjimui.
Panaudojimas
Vilna naudojama megztinių, suknelių, paltų, švarkų, kelnių ir netgi batų gamyboje. Kartais naudojama ir patalinės gamyboje. Įdomu, kad pastaruoju metu vilna aktyviai pradėta naudoti rankdarbių gamyboje. Ši kartais įvardinama ir kaip dekupažo priemonė. Taigi vilna pats populiariausias išgaunamas iš gyvūnų audinys pasaulyje, tuo pačiu yra ir vienas universaliausių.
